Druskininkų savivaldybė

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Vilniaus al. 18, LT-66119.
Druskininkai
Tel. (8 313) 55 355,
Faks. (8 313) 55 376
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre,
kodas 188776264


Horizontalus meniu
  • Savivaldybė
  • Atributika
    Garbės piliečiai
    Tarptautinis bendradarbiavimas
    Statistika
    Istorija
    Strategija
  • Meras
  • Meras
    Mero pavaduotojas
    Mero patarėjai
    Mero veiklos ataskaitos
  • Taryba
  • Tarybos nariai
    Tarybos komitetai
    Nuolatinės komisijos
    Etikos komisija
    Tarybos veiklos reglamentas
    Tarybos posėdžiai
    Tarybos komitetų posėdžiai
    Tarybos kadencijos
    Veiklos ataskaitos
    Ataskaitų suvestinė
    Kita
  • Pirmas
  • Vertikalus kairėje
  • Turizmas
  • Investicijos
  • Įgyvendinti projektai
    Vykdomi projektai
    Planuojami projektai
    Pasiūlymai investuotojui
  • Finansai ir verslas
  • Biudžetas
    Mokesčiai
    Vietinės rinkliavos
    Valstybės rinkliavos
    Licencijų, leidimų išdavimas
    Lengvatos
    Parama verslui
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Euro įvedimas
    Gaunama parama
  • Švietimas Sportas Jaunimas
  • Veikla
    Mokyklų tinklo pertvarka
    Druskininkų savivaldybės strateginis planas
    Švietimo įstaigos
    Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas
    Bendrasis ugdymas
    Neformalusis vaikų švietimas
    Neformalus vaikų švietimas papildantis formalųjį švietimą
    Specialusis ugdymas
    Švietimo pagalba
    Priėmimas į švietimo įstaigas
    Egzaminų rezultatai
    Neformalus suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis
    Jaunimas
    Vaikų vasaros poilsis
  • Kultūra
  • Kultūros naujienos
    Kultūros įstaigos
    Druskininkų kultūros centras
    Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka
    Muziejai ir galerijos
    Ryškiausi renginiai
    Asociacijos ir menininkai
    Dokumentai
  • Socialinė parama
  • Socialinės paramos skyrius
    Socialinių paslaugų centras
    Nevyriausybinės organizacijos
    Dokumentai
  • Komunalinis ūkis
  • Šiluma
    Aplinkosauga
    Vanduo
    Transportas
    Būstas
    Statinių priežiūra
    Leidimai žemės darbams
    Kapinių priežiūra
    Bendrojo naudojimo objektų administratorių atranka ir skyrimas
  • Seniūnijos
  • Leipalingio seniūnija
    Aktualijos
    Kontaktai
    Seniūnaitijos
    Bendruomenės
    Įstaigos ir organizacijos
    Istorija
    Žymūs žmonės
    Veikla
    Paslaugos
    Viečiūnų seniūnija
    Aktualijos
    Kontaktai
    Seniūnaitijos
    Bendruomenės
    Įstaigos ir organizacijos
    Istorija
    Žymūs žmonės
    Veikla
    Paslaugos
  • Savivaldybės įstaigos
  • savivaldybės kontroliuojamos įmonės
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
  • Civilinė sauga
  • Mobilizacija
  • ADMINISTRACIJA
  • Struktūra ir kontaktai
  • Administracijos vadovai
    Valdymo struktūros schema
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Norminiai teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Valstybės garantuojama teisinė pagalba
  • Veiklos sritys
  • Korupcijos prevencija
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Kokybės vadyba
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Vadovų darbotvarkės
    Ūkio subjektų priežiūra
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    Posėdžių salių nuoma
  • Paslaugos
  • Nuorodos
  • Karjera
  • Prisijungimas gyventojams
  • Prisijungimas gyventojams
  • Istorija

    Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas - asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Pati gyvenvietė žinoma nuo seno. Dabartinio miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito archeologinių radinių - akmeninių kirvukų, titnago dirbinių, keramikos liekanų. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a., kai lietuviai kovojo prieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.

    Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr. apsukresni druskininkiečiai pradėjo "gydyti". XVIII a. ypač išgarsėjo liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.

    1789 m. Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas , vietovę aplankė Lietuvos - Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove.

    Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universiteto profesoriaus I.Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis carui Nikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis 1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas "Druskininkų šaltinių undinė". XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijos imperijoje, bet ir už jos ribų.

    Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m. pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo besigydančiųjų skaičius ( 1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių), pastatyta daug naujų vilų. 1924 - 1939 m. buvo ypač populiarus gydytojos E.Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas ("Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbus pradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas Karolis Dineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie 400.000 žmonių.

    Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis, gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).

    Informacija atnaujinta:2014-06-25 10:57:27

    © 2011 Druskininkų sav. administracija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas, Naudojama Smartweb sistema.